„OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas Joona Widgrenas (Jona Vidgrenas) pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais jau yra spartesnis nei Estijos ir Latvijos.

„Tikimės, kad augimo tempai dar gerės kitais metais, o augimas išliks gana stabilus artimiausius kelerius metus, todėl situacija Lietuvos ekonomikoje yra pakankamai gera“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė J. Widgrenas.

Bankas nepakeitė rugsėjo mėnesio BVP augimo prognozių, tačiau perskaičiavo metinę infliacijos prognozę – šių metų pabaigoje ji sieks 1,3 proc. – 0,7 proc. punktu mažiau.

Anot banko, kitais metais infliacija Lietuvoje turėtų siekti 2,5 proc. Tai antras didžiausias rodiklis Baltijos šalyse po Estijos, kur kitąmet laukiama 3 proc. sieksiančios infliacijos.

(...) Situacija Lietuvos ekonomikoje yra pakankamai gera.

Anot J. Widgreno, bankas prognozuoja, kad kitais metais Lietuvoje augs ir privačios investicijos.

„Šiais metais ypač klesti Lietuvos gamybos sektorius, o ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius, kuris stipriai prisideda prie ekonomikos augimo, o didžioji dalis BVP augimo šiemet buvo pasiekta dėl informacijos ir komunikacijos veiklos. Lietuvoje šis sektorius (IRT – BNS) yra stiprus ir tai yra geras ženklas“, – sakė J. Widgrenas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika atrodo itin gerai, palyginti su kitomis Baltijos ir Europos šalimis.

„Lietuvos ekonomika vystėsi gerokai geriau nei kitų Baltijos šalių, ypač Estijos, bet taip pat geriau nei Latvijos ekonomika. 2022 ir 2023 metais Lietuvos ekonomika iš esmės stagnavo, tačiau šiais metais augimas jau pradėjo spartėti ir iš tikrųjų jis buvo gana neblogas, bent jau palyginti su daugeliu Europos ekonomikų“, – sakė J. Widgrenas.

Anot jo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl Baltijos šalių ekonomikų augimas pastaraisiais metais taip skyrėsi, yra pramonės gamyba.

„Lietuvos gamybos sektorius vidutiniškai augo pagal ilgalaikę augimo tendenciją, o dabartinėje Europos ekonominėje situacijoje tai yra gana geras rezultatas“, – sakė J. Widgrenas.

Ekonomisto teigimu, Latvijos ir Estijos pramonė pastaruosius kelerius metus veikė gana prastai.

„Visos Baltijos šalys yra gana priklausomos nuo eksporto. (...) Estija yra labai priklausoma nuo Suomijos statybų sektoriaus, o, kaip žinome, jis jau kelerius metus yra gana prastos būklės. (...) Latvija yra gana priklausoma nuo Šiaurės šalių – Suomijos ir Švedijos, o ekonominė situacija Švedijoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, yra pablogėjusi“, – aiškino J. Widgrenas.

Anot „OP Corporate Bank“, šiemet Lietuvos BVP augs 2 proc.

Be to, bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį turėtų ketvirtą kartą sumažinti bazines palūkanų normas dar 25 baziniais punktais iki 3 proc.