„Tikrai metai buvo stiprūs finansų rinkoms, investuotojams, tikrai labai gerus rezultatus pasiekė ir pensijų fondai. (...) Tikrai pinigai nenuvertėjo, jeigu žiūrėtume praėjusius metus, tai praktiškai devynis kartus grąža lenkė infliaciją“, – pirmadienį  pristatydamas 2024 metų rezultatus sakė asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

„Grąžos yra istoriškai didelės. Jeigu kalbame apie žmones, kurie yra iki 50-ies metų, tai jų grąžos siekia iki 20 proc., o tie, kas artėja link pensininko amžiaus ir akcijų dalis yra išimama iš fondo ir pakeičiama Vyriausybės vertybiniais popieriais arba įmonių obligacijomis – tai stabilesnės turto klasės, – tai atitinkamai jų grąžos palaipsniui yra mažesnės“, – aiškino jis.

Per metus didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys fondai – 1996–2002 metais gimusiųjų grupės fondai uždirbo 20,3 proc., 1989–1995 metais – 19,7 proc., 1982–1988 metais – 19,9 proc., 1975–1981 metais – 19,8 proc. grąžą.

„Natūralu, kad tie gyventojai, kurie daugiausia investuoja į akcijas, per 2024 metus uždirbo daugiau, palyginti su tais, kurie yra priešpensinio amžiaus ir tų fondų tikslas yra išsaugoti sukauptas lėšas, neleisti joms nuvertėti dėl infliacijos“, – teigė T. Gudaitis.

T. Gudaitis tikisi, kad šiais metais fondai taip pat uždirbs teigiamą grąžą.

„Nors ir ekonomikos, prognozuojama, augimas pasaulyje šiek tiek lėtės, tačiau vis tiek planuojama, kad jis išliks teigiamas, bendri ekonominiai, fundamentalūs duomenys, sakykim, darbuotojų užimtumas, įmonių planuojami uždirbti pelnai ir planuojamos gauti pajamos rodo, kad augimo tendencija išliks ir 2025 metais“, – aiškino jis.

Antros pakopos pensijų fondų turtas metų pabaigoje siekė 9,1 mlrd. eurų – per metus jis augo 16 proc., arba 1,25 mlrd. eurų.

Grąžos yra istoriškai didelės. Jeigu kalbame apie žmones, kurie yra iki 50-ies metų, tai jų grąžos siekia iki 20 proc.(...)

Augo pensijų anuitetų fondo bei trečios pakopos pensijų fondų turtas

Asociacijos duomenimis, trečiosios pakopos pensijų fondų grąža 2024 metais siekė 16,8 proc.

„Trečios pakopos pensijų fondai, kurie daugiau investuoja į akcijas, tai matome, uždirbo ir 20 procentų vidutiniškai, o tie, kurie prisiima mažiau rizikos ir daugiau lėšų nukreipia į Vyriausybės vertybinius popierius, įmonių obligacijas, ten matome, grąžos yra natūraliai mažesnės“, – teigė T. Gudaitis.

Anot jo, 2024 metais daug žmonių pradėjo kaupti trečios pensijų pakopos fonduose.

„Kol kas neturime skaičių, kiek gyventojų sudarė naujas sutartis dėl trečios pakopos, bet tikėtina, kad metai buvo tikrai sėkmingi ir daug žmonių pradėjo kaupti trečiojoje pensijų pakopoje. Tai, aišku, lėmė ir tai, kad iki praėjusių metų pabaigos sudarytoms sutartims galioja mokestinė lengvata įmokoms ateinančius 10 metų“, – sakė asociacijos vadovas.

Trečioje pakopoje pernai pelningiausi buvo didesnės akcijų dalies fondai, kurių vidutinė metinė grąža siekė 20,1 proc.

„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė teigė, kad 2024 metų pabaigoje pensijų anuitetų fondo turtas siekė 66,8 mln. eurų ir buvo 68 proc. didesnis nei prieš metus.

„Mūsų investavimo modelis yra orientuotas į ilgalaikius tikslus ir tie tikslai yra užtikrinti nemažėjančias pensijų anuitetų išmokas visą gyvenimą, taip pat sukurti kuo didesnę naudą anuitentams bei užtikrinti fondo lėšų tvarumą“, – žurnalistams sakė D. Gerulytė.

Jos teigimu, anuitetas sudaro vidutiniškai apie 10 proc. senatvės pensijos. 

„Mūsų galva, tai yra pakankamai solidus priedas atsižvelgiant į tai, kad žmonės turėjo galimybę papildomai kaupti apie 20 metų ir kaupimui skiriama įmoka buvo santykinai nedidelė“, – sakė D. Gerulytė.

Jos teigimu, 2024 metų pabaigoje pensijų anuitetą buvo įgiję 4,36 tūkst. žmonių – 54 proc. daugiau negu 2023 metų pabaigoje. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu šiais metais yra 721 euras, o vidutinė pensijų anuiteto išmoka iki šiol siekė 74,5 euro.

T. Gudaitis, be kita ko, pabrėžė, kad vykstant diskusijoms apie pensijų sistemos tobulinimą svarbu, kad ji išliktų stabili.

„Praėjusių metų pabaigoje yra EBPO organizacija yra išleidusi savo ataskaitą, kaip reiktų tobulinti pensijų kaupimo sistemas, tai jų pagrindinė žinutė yra, kad sistemos turi būti stabilios, į jas turi būti įtraukiami ne tik gyventojai, bet ir darbdaviai, jie turi būti motyvuojami, skatinami kaupti lėšas papildomai. Taip pat kalbama apie tai, kad gyventojai turi būti informuojami apie visų pensijų pakopų rezultatus“, – sakė T. Gudaitis.