Dairosi alternatyvų

Kaip pasakoja globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio klientų partneris Denis Tarasenkovas, šiuo metu darbo rinkoje talentai darosi vis aktyvesni – dažniau kandidatuoja į juos dominančias pozicijas, daugiau atsako į jiems darbdavių ar personalo specialistų siunčiamas žinutes. Šis suaktyvėjimas pastebimas net ir labai nišinėse pozicijose, o prieš metus to pasakyti D. Tarasenkovas nebūtų galėjęs.

Įdomu tai, kad talentų aktyvumą darbo rinkoje nulemti galėjo dėl ekonominės situacijos pasikeitusi darbdavių pozicija atlyginimų kėlimo klausimu. „Pavyzdžiui, logistikos ir eksporto sektoriuose šiuo metu matomas pardavimo suletėjimas, todėl darbdaviai paprasčiausiai neturi galimybės darbuotojams pasiūlyti aukštesnių atlyginimų. Dėl to į finansinės grąžos augimą suinteresuoti talentai nusprendžia dairytis alternatyvių darbo pasiūlymų“, – pastebi D. Tarasenkovas.

„Pastaruosius dvejus metus taisykles darbo rinkoje diktavo darbuotojai, o nuo kitų metų šis monologas taps dialogu, mat prie jo prisijungs ir darbdaviai, – pabrėžia jis. – Nors tinkamų ir patyrusių specialistų stygius įvairiausiose srityse ir toliau jaučiamas, tačiau vis dažniau viešojoje erdvėje girdime apie organizacijų sprendimus masiškai mažinti komandos gretas, priverstinai susigrąžinti darbuotojus į biurus ir pan.“

Apibūdindamas šių metų situaciją panašiai kalba ir daugiau nei 25-erius metus atlygio tyrimus atliekančios įmonės „Baltic Figure Advisory“ vadovaujantis konsultantas Povilas Blusius. Pasak jo, vis labiau jaučiamas darbo jėgos trūkumas, jo keliama įtampa ir reiškiniai. Tačiau nors atlygio augimo sparta ir yra žymiai sumažėjusi nuo beveik 14 proc. pernai iki 8,9 proc. šiemet, žiūrint istoriškai, tai vis tiek yra ryškus pokytis.

„Pavyzdžiui, priešpandeminiais metais, kai Lietuvos ekonomika solidžiai ir stabiliai augo, šalyje steigėsi užsienio kapitalo įmonių padaliniai ir nestigo investicijų, atlygio augimas svyruodavo tarp 5 ir 7 proc. Tiesa ir šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis yra vienas geriausių visoje ES, tačiau be šio bendro makroekonominio rodiklio sunku įžvelgti daug teigiamų aspektų“, – sako P. Blusius.

Jo teigimu, kitąmet įmonės šalyje vidutiniškai planuoja 6,4 proc. bazinio atlygio augimą: „Šis skaičius, žinoma, gali būti pakoreguotas netikėtų aplinkybių, tačiau jei tokių neatsiras, tuomet 2025 m. galime tikėtis 6–7 proc. augimo.“

Šis planuojamas dydis žymiai nesiskiria tarp verslo sektorių, pavyzdžiui, informacinių technologijų (IT) sektoriuje numatomas 6 proc. augimas, finansų – 6,2 proc., gamyboje – 6,3 proc. „Tai vidutiniai rodikliai, imant visus įmonių darbuotojus, suprantama, kad individualių darbuotojų atlygiai kis įvairiai, uždirbantiems mažiau augs didesniu procentu, o uždirbantiems daugiau – mažesniu“, – priduria ekspertas.

Rezultatas: P. Blusiaus teigimu, MMA didinimas nėra izoliuota priemonė, veikianti tik mažiausiai uždirbančius, – įmonėse ji įgauna krioklio efektą ir paliečia daugelį darbuotojų. / „Baltic Figure Advisory“ / BNS nuotr.

Krioklio efektas

P. Blusiaus teigimu, įprastai darbuotojams, kurių pozicija ar darbo pobūdis nepakito, o parodyti darbo rezultatai yra atitinkantys lūkesčius, atlygio peržiūros procentas svyruoja tarp 3 ir 6 proc., o viršijusiems tikslus kartais gali pakisti net ir iki 20 proc.

P. Blusius sutinka, kad ekonominė situacija nėra pati palankiausia darbdaviams. „Tai kažkiek priklauso nuo sektoriaus, tačiau nėra daug sričių rinkoje, kur, pavyzdžiui, darbo jėga nebūtų iššūkis, tad retas darbdavys po pastarųjų metų iššūkių yra gerai nusiteikęs. Ypač sudėtinga gamyboje, mažmenoje, maitinimo ir svetingumo sektoriuje“, – sako jis.

„Minėtuose trijuose sektoriuose atlyginimų tema yra bene skaudžiausia. Spartus ir pastovus minimaliojo mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimas įmonėms, kuriuose yra daug nekvalifikuotų darbuotojų, yra sunkiai suvaldomas. Našumas praktiškai neauga, kasininkas aptarnauja tiek pat pirkėjų, kiek pernai, o darbo užmokestį metai iš metų tenka didinti po 10–15 proc. Tokiu atveju tenka didinti prekių kainas, tad galiausiai tie patys mažiausiai uždirbantys darbuotojai tiesiog daugiau sumoka už prekes ir paslaugas“, – aiškina darbo rinkos ekspertas.

„Beje, atlyginimus sparčiau nei įprasta didinti tenka ne tik gaunantiems MMA, bet ir kitų pareigybių darbuotojams. MMA didinimas, skirtingai nei galima pagalvoti, nėra izoliuota priemonė, veikianti tik mažiausiai uždirbančius, – įmonėse ji įgauna krioklio efektą ir paliečia daugelį darbuotojų“, – akcentuoja P. Blusius.

Nors atlygio augimo sparta ir yra žymiai sumažėjusi nuo beveik 14 proc. pernai iki 8,9 proc. šiemet, žiūrint istoriškai, tai vis tiek yra ryškus pokytis.

Linkę perkvalifikuoti

D. Tarasenkovo teigimu, kasmetis atlyginimo kilimas daugelyje tarptautinių organizacijų šiuo metu yra tapęs norma. Vis dėlto šiandienos aktualijos ir ekonominė situacija lemia tai, kad darbdaviams, prieš keliant atlyginimus darbuotojams, tenka pasižiūrėti, kaip finansiškai šiais metais sekėsi visai organizacijai, o ne vienam specialistui. Jei pakankamų rezultatų organizacijai pasiekti nepavyksta, tikėtina, norėto atlygio augimo darbuotojas gali ir nesulaukti.

„Nepaisaint to, talentų lūkesčiai atlyginimų augimui išlieka aukšti dėl kintančio šalies ekonomikos lygio: infliacijos ir vis didėjančių išlaidų pragyvenimui, ką parodo ir MMA kilimas“, – sako D. Tarasenkovas.

„Verta paminėti ir tai, kad įmonės darbuotojus motyvuoti bando ne tik keldamos atlyginimus. Pavyzdžiui, specialistams padengiamos jų pasirinktų mokymų, psichologo ar koučerio konsultacijų išlaidos. Taip darbdavys investuoja į darbuotojo gebėjimų ir jo emocinės gerovės tobulinimą. Grąža – abipusė. Darbuotojas turi daugiau kompetencijų, jaučiasi užtikrintinesnis. Visa tai nulemia geresnius jo pasiekimus darbovietėje ir, žinoma, didesnę tiesioginę grąžą darbdaviui“, – pasakoja ekspertas.

„Taip pat pastebime, kad įmonės vis daugiau dėmesio skiria ne tik darbuotojams išlaikyti, bet ir jiems perkvalifikuoti, vidinės rotacijos galimybėms. Tai leidžia efektyviau išnaudoti turimus resursus ir sumažinti poreikį žengti į naujų talentų paieškas darbo rinkoje. Toks darbdavių požiūris ne tik stiprina darbuotojų lojalumą, bet ir didina jų pasitenkinimą, įsitraukimą, net jei atlygio augimas laikinai sulėtėja“, – tęsia jis.

Situacija: yra sektorių, kuriuose šiuo metu matomas pardavimo suletėjimas, todėl darbdaviai paprasčiausiai neturi galimybės darbuotojams pasiūlyti aukštesnių atlyginimų, sako D. Tarasenkovas. / „Manpower“ nuotr.

Partnerystės modelis

D. Tarasenkovas pabrėžia, kad darbdavių ir darbuotojų santykiai vis labiau pereina į partnerystės modelį, kai abi pusės deda pastangų dėl ilgalaikės pridėtinės vertės kūrimo.

„Tokiame kontekste darbdaviams svarbiausia išlaikyti organizacijos stabilumą, išsaugant didžiausią pridėtinę vertę jiems duodančius esamus darbuotojus, o pastariesiems – išlaikyti darbo kokybę ir pasiekti bent jau minimalius jiems keliamus tikslus“, – sako jis.

Našumas praktiškai neauga, kasininkas aptarnauja tiek pat pirkėjų, kiek pernai, o darbo užmokestį metai iš metų tenka didinti po 10–15 proc.

„Kalbėdamiesi su mūsų klientais apie jų lūkesčius talentams, dažniausiai girdime, kad jiems svarbu, kad specialistas būtų orientuotas į tikslą, gebėtų lengvai prisitaikyti prie pokyčių. Tai leidžia suprasti, kad šiuo metu ekonominė situacija rinkoje – ne pati stabiliausia. Todėl darbdaviai ir nori suburti komandas, kurios būtų atsparios įvairiausiems galimiems sunkumams ar net krizėms“, – teigia ekspertas.

P. Blusius taip pat pastebi, kad darbdaviai, siekdami didinti našumą ir darbo vietos sukuriamą vertę, kartais darbuotojams suteikia daugiau skirtingų arba svarbesnių atsakomybių, netgi nebūtinai pagal jų tiesiogines funkcijas.

„Darbuotojų lūkesčiai aukšti, jaučiama inercija ypač po infliacijos metų, kai atlygio peržiūros procentai buvo gerokai aukštesni, o atlyginimas buvo didintas beveik visiems darbuotojams. Grįžti prie įprastinių tendencijų sunku, tai matome ir iš spartesnio, nei įprasta, šių metų atlyginimų augimo“, – sako P. Blusius.

Grąža: praėjusį ketvirtį privačiame sektoriuje vidutinis mėnesinis atlygis, atskaičiavus mokesčius, sudarė 1 341,8 euro. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Viršijo 2,2 tūkst. eurų

Lietuvoje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus  mokesčių (išskyrus individualių įmonių veiklą), 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 237,9 euro ir, palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, išaugo 1,9 proc., pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, sudarė 2 388,2 euro ir buvo 2,4 proc. didesnis, privačiame – 2 177 eurus ir buvo 1,7 proc. didesnis.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, šalies ūkyje sudarė 1 376,5 euro ir, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,7 proc.

Viešajame sektoriuje jis sudarė 1 462 eurus ir buvo 2,3 proc. didesnis, privačiame – 1 341,8 euro ir buvo 1,4 proc. didesnis.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, išaugo daugelyje veiklų, nuo 0,2 proc. augimo profesinės, mokslinės ir techninės veiklos darbuotojams iki 6,6 proc. švietimo sektoriaus personalui. Be to, nuo kitų mokslo metų siūloma 8 proc. didinti mokslinių tyrimų institutų darbuotojų atlyginimus.

Valstybės duomenų agentūra taip pat paskelbė, kad atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir Vidurio, Vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro.

Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis (be individualių įmonių) sostinėje per trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, padidėjo 1,3 proc., iki 2 455,6 euro, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – 2,5 proc., iki 2 060,9 euro, o atskaičiavus mokesčius – atitinkamai 1 500,4 euro (1,2 proc. daugiau) ir 1 282,5 euro (2,1 proc. daugiau).