Kelias pastarąsias savaites J.-M. Le Penas praleido slaugos įstaigoje. Jis mirė antradienio vidurdienį, apsuptas artimųjų, sakoma šeimos pareiškime.

Kraštutinių dešiniųjų partijos – Nacionalinio sambūrio (RN) – vadovas Jordanas Bardella pareiškė, kad velionis visuomet tarnavo Prancūzijai.

„Kaip prancūzų kariuomenės karys Indokinijoje ir Alžyre, kaip žmonių tribūnas Nacionalinėje Asamblėjoje ir Europos Parlamente, jis visada tarnavo Prancūzijai ir gynė jos tapatybę bei suverenumą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė 29 metų politikas.

J.-M. Le Penas buvo bauginanti Prancūzijos politikos figūra, Holokaustą vadinusi istorijos smulkmena ir pusę amžiaus kursčiusi pyktį dėl imigracijos.

Jis padėjo įkurti kraštutinių dešiniųjų Nacionalinį frontą, vėliau pervadintą Nacionaliniu sambūriu, bet galiausiai iš partijos jį dėl antisemitizmo išstūmė jo dukra Marine.

Buvęs desantininkas J.-M. Le Penas 2002-aisiais sukrėtė Prancūziją patekęs į antrąjį prezidento rinkimų ratą. Jame jį įveikė Jacques'as Chiracas.

J.-M. Le Penas, kuriam, regis, labiau pritiko provokatoriaus, o ne būsimojo prezidento vaidmuo, kaip ir visi kiti atrodė nustebintas tokio proveržio.

Po kelerių metų jis gyrėsi, jog kraštutinių dešiniųjų iškilimas Europoje parodė, kad jo idėjos tapo pagrindinės srovės dalimi.

Bretanėje 1928 metų birželio 20 dieną gimęs J.-M. Le Penas buvo siuvėjos ir žvejo sūnus. Tėvas žuvo per Antrąjį pasaulinį karą, kai jo žvejybinis laivas užplaukė ant minos. Netektis smarkiai paveikė jaunąjį J.-M. Le Peną.