Vokietijos Vyriausybės ketinimas išvengti su fejerverkais susijusių traumų, be abejo, pradžiugino kaimyninių šalių, pavyzdžiui, prancūzų prekiautojus, šventine pirotechnika.

„180 eurų už raketas ir mažas baterijas“, „Gyvename prie sienos ir atvažiavome būtent dėl fejerverkų. Jei Vokietija nenori mano pinigų, pirksiu kitur – jokių problemų“, – kalbėjo vokiečiai.

Taigi, prancūzai, čekai ir lenkai parduos gerokai daugiau fejerverkų, nes Vokietijoje jau antrą žiemą iš eilės leista pardavinėti tik bengališkas ugneles ir mažas petardas.

„Iš pradžių tikėjomės, kad po praeitų metų vėl galėsime pardavinėti ir viskas sugrįš į normalias vėžes. Deja, taip neatsitiko ir mums leido pardavinėti tik vaikiškus fejerverkus“, – pasakojo vokiečių įmonės „Flyfire“ savininkas Philippas Scheckeris.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Šventinę pirotechniką pardavinėjantys vokiečiai piktinosi, kad Vyriausybė jiems visai nepadeda, ir abejojo tokių draudimų veiksmingumu.

„Mano nuomone, drausti prekiauti visai beprasmiška, nes tai ne tik nepadės ligoninėms, bet dar pablogins padėtį, kadangi žmonės, negalėdami nusipirkti fejerverkų, važiuos į užsienį – Lenkiją ar Čekiją, pirks fejerverkus, kurie nėra testuoti, yra didelės sprogstamosios galios ir gali padaryti rimtų traumų“, – sakė P. Scheckeris.

Abejotina, kad lenkiški ar čekiški fejerverkai tikrai pavojingesni už vokiškus, bet Vokietijos valdžia priversta atsižvelgti į su tokia pirotechnika susijusia traumų statistiką ir pasistengti, kad pandemijos išvargintiems medikams darbo nepadaugėtų. Ypač dabar, kai Vokietija ką tik patyrė tikrai rekordinį susirgimų COVID-19 šuolį. Lapkričio pabaigoje naujų užsikrėtimo atvejų buvo užfiksuota virš 70 tūkst. per parą. Iki šiol rekordinės buvo praeitos Kalėdos, kai šis rodiklis buvo tik apie 30 tūkstančių.