Plačiau apie atliktą tyrimą pakomentavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė.

– Kokios yra tendencijos? Ką rodo tyrimas?

– Paskutinis tyrimas buvo atliktas 2019 m. ir palyginus rezultatus 2019 ir 2024 m., matome gerėjimo tendencijas: Lietuvos moksleiviai, būtent 15–16 metų mokiniai, alkoholio ir tabako gaminių vartoja mažiau. Kita tendencija, kuri kelia nerimą ir verčia susimąstyti – tai medikamentų, konkrečiai migdomųjų ir raminamųjų, vartojimas be gydytojo paskyrimo. Ši problema vis dar auga, ir apie tai turime kalbėti garsiai. Kitas svarbus dalykas – šiame tyrime buvo nagrinėjama prevencinių programų įgyvendinimo mokyklose efektyvumas. Reikia pabrėžti, kad tyrime pateikti atsakymai yra pačių mokinių ir gerai tai, kad prevencinių programų poveikis jau matomas. Taip, norėtųsi, kad daugiau mokinių būtų įtraukti į prevenciją, tačiau rezultatai rodo, jog tėvų vaidmuo yra neišvengiamas. Mokiniai patys teigia, kad receptinius vaistus, elektronines cigaretes ar alkoholį dažniausiai gauna iš tėvų.

– Kalbant apie patį tyrimą – jis yra platus, apimantis daugybę sričių. Kas konkrečiai buvo nagrinėta?

– Tyrimo instrumentas yra standartizuota apklausa, kurios klausimynas pritaikytas visoms Europos šalims. Tyrime dalyvavo 40 šalių. Kai kurie klausimai kartojasi nuo 1995 metų, o kiti buvo įtraukti vėliau. Šis tyrimas buvo atliktas internetu, todėl vaikai galėjo jaustis laisviau ir atsakyti sąžiningai. Mes irgi turime vertinti atitinkamai ir, manau, mokslininkai, kurie atliko tyrimą akcentuos tai, kas yra svarbiausia ir ką mums, kaip politikos formuotojams, reikėtų išgirsti tiek valstybės, tiek nacionaliniu lygmeniu. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs pati paminėjote, kad tendencijos keičiasi. Daugiau nerimo kelia receptinių vaistų vartojimas. Kokie čia matomi rezultatai?

– Kaip rodo atsakymai, tėvai turi daugiau domėtis savo vaikais. Tyrime dalyvavo 15–16 metų mokiniai, tačiau psichoaktyvių medžiagų vartojimo pradžia dažnai nurodoma 13–14 metų amžiaus. Paauglystė yra etapas, kai vaikai linkę eksperimentuoti ir šioje vietoje negalime visiškai to uždrausti. Svarbiausia – domėtis, su kuo vaikas eksperimentuoja, kokioje aplinkoje tai vyksta ir palaikyti glaudų ryšį tarp tėvų ir vaikų.

Kalbant apie receptinius vaistus, matome, kad problema aktuali visoje Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad ir suaugusieji dažnai vartoja vaistus, kurie turėtų būti skiriami tik su gydytojo priežiūra. Šeimos įprotis savarankiškai vartoti vaistus dažnai perduodamas ir vaikams. Tačiau vaikų gydymą reikėtų patikėti gydytojams – jie žino, kaip ir ką reikia daryti.