„Tikrai ši diskusija artimiausių mėnesių laikotarpiu negalėtų nei prasidėti, nei vykti, nes šiandien mes analizuojame kitus svarbius dalykus, Lietuvos nacionalinės divizijos kūrimo tempus“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjeras.

G. Palucko teigimu, sausio viduryje į posėdį rinksis Valstybės gynimo taryba, kur bus kalbama apie krašto apsaugos finansavimą, ginkluotės įsigijimą, terminų ankstinimą.

„Todėl kalbėti apie tarnybos ilginimą, kai šiandien ir taip kariuomenės infrastruktūra yra įtempta, vargiai gali aprūpinti šauktinius kokybiškomis tarnavimo sąlygomis, nėra jokio reikalo“, – sakė Vyriausybės vadovas.

„Jeigu mes šauktinį mokysime dvejus metus, vadinasi, tam tikra dalis šauktinių negalės patekti, nes infrastruktūra bus užimta, tai čia yra daug susijusių klausimų ir idėjas tiesiog išmesti diskusijai be argumentų, nėra jokios prasmės“, – dėstė jis.

Apie privalomosios karo tarnybos termino ilginimą iki dviejų metų praėjusią savaitę užsiminė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

„Seimo nariai tikrai turi pilną teisę diskutuoti, polemizuoti. (...) Šiandien tai yra nuomonė, kuri nėra ir nebus svarstoma artimiausiu laikotarpiu, nes yra kiti nepaprastai svarbūs klausimai, kuriems yra pribrendę tam tikri sprendimai ir yra bendras sutarimas“, – sakė G. Paluckas.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia palaikąs siūlymą ilginti privalomąją karo tarnybą, tačiau, anot jo, reikia rasti balansą tarp kokybės ir masiškumo.

Pernai birželį Seimas patvirtino karo prievolės reformą, pagal kurią numatyta galimybė trumpinti šauktinių tarnybą kariuomenėje – sudarytos sąlygos trijų, šešių arba devynių mėnesių tarnybai. Dabar privalomoji tarnyba trunka devynis mėnesius.

Kasmet atlikti privalomąją karo tarnybą pašaukiama apie 4 tūkst. jaunuolių.