Braunasi dirbtinis intelektas
Bendraudami su žurnalistais, Klaipėdos apygardos teismo vadovai pripažino, kad nors ryškaus bylų daugėjimo nepastebi, bet bylose esantys dokumentai – vis didesnės apimties.
Jei anksčiau ieškinys tilpdavo į vieną lapą, dabar toks pat dokumentas gali sudaryti ir 20 lapų. Galbūt taip advokatai gudrauja, klientams šitaip įrodydami, kad labai daug dirbo, todėl reikalauja didesnio atlygio.
Teisėjai svarstė, kad tai gali būti ir dirbtinio intelekto naudojimo požymis.
Buvęs Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ir naujai išrinktos Teisėjų tarybos narys Aurimas Brazdeikis pasakojo bylose dar nelabai pastebintis dirbtinio intelekto naudojimo atvejų, bet tiki, kad advokatai jį jau naudoja.
„Pats kartą padariau eksperimentą – be jokių asmens duomenų uždaviau konkretų teisinį klausimą. Prašiau, kad jis veiktų kaip teisėjas ir nurodytų konkrečias Aukščiausiojo Teismo nagrinėtas bylas, pagal kurias suformuota teismų praktika. Gavau labai gražų atsakymą su konkrečių bylų numeriais. Nustebau ir net apsidžiaugiau, kad taip lengvai būtų galima dirbti. Nusprendžiau patikrinti, ar pateikti bylų numeriai yra teisingi. Paaiškėjo, kad nė viena dirbtinio intelekto nurodyta nutartis neegzistuoja. Patikrinau kiekvieną jų net vidinėje teismų sistemoje. Paprašiau dirbtinį intelektą nurodyti, kas tose bylose rašoma. Atsakymas pribloškė – liepė ieškoti teismai.lt puslapyje. Parašiau, kad ten nerandu, tuo viskas ir baigėsi“, – pasakojo teisėjas A. Brazdeikis.
Teisėjai įsitikinę, kad tokios problemos yra netolimos ateities iššūkis.
Paaiškėjo, kad nė viena dirbtinio intelekto nurodyta nutartis neegzistuoja.
Reformoje – ir klystkeliai
Teismų reformos kritikuoti nenorėjęs Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Marius Dobrovolskis vylėsi, kad naujovės padės suvienodinti skirtinguose teismuose dirbančių teisėjų krūvius.
Kita vertus, kiekviena naujovė, lyg vaistas, turi ir šalutinį poveikį. Antai, atsiradus teismo rūmams bei jiems priskirtiems teismams, bylos skirstomos ne žmogaus o elektronine technika.
Todėl palangiškis, pro langą matantis teismo pastatą, gali būti priverstas dėl savo bylos važiuoti į Gargždus. Dar liūdniau, jei iš Šilalės tektų važiuoti bylinėtis į Jurbarką.
Stebinti gali ir tas faktas, kad šilutiškiams neteks važiuoti į kitą miestą dėl bylos. Nes Šilutės teismo rūmai kitų padalinių neturi.
Pasirodo, joks darbuotojas pakoreguoti bylos nagrinėjimo vietos negali, nes tada sugriūtų visa bylų skirstymo sistema.
Panaikino trečdalį orderių
Nors Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamų bylų skaičius per metus pakito nežymiai, tačiau teisėjams tenkantis krūvis nesumažėjo.
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Jazbutienė paminėjo, kad 2024 metais skyriaus teisėjams teko nagrinėti 79 baudžiamąsias bylas.
Penkios buvo sudėtingos, tiek pat buvo itin sudėtingų. Bylų sudėtingumas priklauso nuo kaltinamųjų bei pateiktų kaltinimų skaičiaus.
Minėtą apibūdinimą lemia ir liudytojų bei bylos tomų skaičius.
Vienam teisėjui tenka viena itin sudėtinga ir dvi sudėtingos bylos.
Išskirtina tai, kad nagrinėdami skundus dėl smurto artimoje aplinkoje orderių nagrinėjimo, apygardos teisėjai trečdalį jų panaikino.
Naujausi komentarai